Nata Popova / Užgorodas, Ukraina

Buvo laikai, kai mėgau tyrinėti apleistus namus. Jie atrodė mistiški, paslaptingi. Ir tai mane įkvėpdavo. Sienos su tapetų likučiais buvo ypatingai patrauklios. Keli jų sluoksniai kūrė neįtikėtinai iškalbingas tekstūras. Tarsi kažkokie skirtingų kartų žmonių gyvenimo liudininkai.
Ir tada prasidėjo karas. Jo siaubas pagimdė daug tokių namų: sunaikintų, suluošintų, amžiams apleistų. Tai namai, kuriuose žmonės kūrė savo unikalų pasaulį ir kuriuos puošė, rinkdami spalvas, pagal savo skonį. Visi norėjome gyventi ir būti laimingi.
Mano plyta yra sunaikintos gyvenamosios erdvės simbolis su piešinio fragmentu, kuris kažkada buvo vientisas su ja…